Norintiems pradėti verslą

Kalbėti su Arturu Nikolaus UAB „SIGART“ bendrasavininkiu mane pastūmėjo vieno oponento išsakyta nuomonė, kad „Tas, kuris nori kurti technologijas, ir turi kurti technologijas (dirbant samdomą darbą), o ne technologinę įmonę.“ Ką gi. Iš pokalbio eilinį kartą įsitikinau, kad tam tikram žmonių tipui (verslininkams) budingas noras savo mėgstamą darbą dirbti savarankiškai, be nurodymų „iš viršaus“ ir direktyvinio vadovavimo, o kurti kažką, kai kūrybos rezultatas tau nepriklauso, neatrodo taip jau patraukliai.

Kodėl verčiatės metalo apdirbimo veikla? 
Po vidurinės mokyklos ypatingų prioritetų neturėjau, išskyrus tai, kad techniniai dalykai visada daugiau domino negu humanitariniai. Tikriausiai dėl to ir stojau į Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Pasirinkta specialybė pramonės inžinierius buvo paklausi – tikėjausi lengvai susirasti darbą.

Kaip sekėsi mokslai Jūsų pasirinktoje srityje?
Po bakalauro studijų pradėjau dirbti gamykloje ir dirbdamas baigiau magistro studijas. Kaip parodė darbas gamykloje, universitetas suteikė tik „sausas“ teorines žinias. Dažnai šios žinios nespėdavo atsinaujinti, atsižvelgiant į tuo metu esančias realijas. Trūko dėstytojų, kurie ne tik dėstė, bet ir dirbo aktyvų praktinį darbą savo srityje. Taip pat studijų metu nebuvo galimybių atlikti praktikos pagal specialybę. Dėl šių aplinkybių baigęs mokslus į darbo rinką įsiliejau būdamas „popieriniu“ inžinieriumi.

Kas paskatino pasukti į nuosavo verslo kelią?
Pradėjus dirbti, pasirodė, kad negana vien tik mokslo metais įgytų žinių pritaikymo – reikėjo dar daug ko išmokti ir savarankiškai. Patyrusių gamybos vadovų ir savo paties noro tobulėti dėka po trejų metų įgavau reikiamos patirties ir pakeičiau darbą į atsakingesnį. Išmokau ne tik vykdyti vadovybės nurodymus, bet ir pats vadovauti darbininkams, organizuoti darbą, derėtis su tiekėjais ir užsakovais, atlikti darbą nepaisant iškilusių kliūčių ir nesklandumų. Juos šalinant, kai kada reikėjo dirbti viršvalandžius, net pačiam stoti prie staklių kartu su darbininkais. Čia pat susidūriau su skaudžia realybe, kad įmonėje ne visuomet efektyviai atliekamas darbas, priimami tinkami sprendimai. Stebėdamas tai iš šalies, pagalvodavau: „O kas būtų, jei vadovaučiau aš?“. Taip po truputį brendo sprendimas imtis savarankiškos veiklos. Galima sakyti, į nuosavo verslo kelią pasukti paskatino didelis noras dirbti sau ir tvarkytis savo galva. Jutau, kad daug ką galiu padaryti geriau, sugalvoti veiksmingesnius sprendimus, efektyviau organizuoti darbą.

Kokia buvo pradžia, su kokiais sunkumais susidūrėte bei kaip juos įveikėte?
Vienas ir nuo nulio pradėti verslo nesiryžau, todėl idėją apie savarankišką veiklą pasiūliau Sigitui Valauskui, kuris jau turėjo individualią veiklą šioje srityje. Sigitas sutiko partnerystės pagrindu vystyti ir plėtoti tą veiklą.

Pirmieji išbandymai, su kuriais susidūrėm: 
• neturėjome didelio pradinio kapitalo įrenginių įsigijimui;
• neturėjome tinkamų patalpų už prieinamą kainą;
• naujų užsakovų paieška;
• pradinė mokesčių našta. 

Pirmieji mūsų įsigyti įrenginiai buvo naudoti. Naujiems pinigų nebuvo, o ir reikėjo pažiūrėti, kaip seksis verslas. Laikui bėgant įrenginių kiekį didinome.

Patalpų paieška užtruko kelis mėnesius. Tikėjomės surasti gerą strateginę vietą ir prieinamą nuomos kainą, ir mūsų pastangos nenuėjo veltui. Įsikūrėme pramoniniame rajone, kaip ir norėjome.

Siekdami gauti pirmuosius užsakymus, vykdėme labai aktyvią klientų paiešką: žinojome kam gali prireikti mūsų gaminių ir tiesiogiai jiems siūlydavome. Gaminome ir gaminame detales pagal individualius klientų ir įmonių užsakymus. Naudojomės senaisiais ryšiais ir ryžtingai siekėme užmegzti naujus. Jei sėdėtumėm ir lauktumėm, kol klientai apie mus sužinos ir pradės kreiptis, jau seniai būtumėme bankrutavę.

Kas liečia mokesčius: nuo pat pradžių turėjome mokėti mokesčius kaip visi. Nors mes šiaip ne taip įstengėm atsiskaityti su valstybe net neuždirbę pelno, bet įsitikinome, kad Lietuvoje mokestinė našta nepalanki pradedantiesiems verslą, gamybą. Daug lengviau startuotų verslai, jei valstybė perimtų užsienio šalių praktiką ir kuriam laikui atidėtų pradedantiesiems mokesčių mokėjimą ar suteiktų ženklių mokestinių lengvatų.

Ką darote, kad išsilaikytumėte per krizę?
Atėjus krizei pasidarė sunkiau. Bet nuojauta, kad kažkas panašaus gali atsitikti, jau buvo. Dėl to ir nutarėme palaukti su naujų įrenginių pirkimu ir plėtra. Atvirkščiai, susiveržėme diržus. Kad atlaikytumėme šį laikotarpį, atleidome dalį darbuotojų. Pasiraitoję rankoves dirbame ir mes – vadovai. :) O ir klientai tapo atsargesni, nes pas pačius panaši situacija. Tačiau labiausiai padėtį komplikuoja neprognozuojami valstybės veiksmai, dėl ko negali planuoti tolimesnės ateities.

Išgyvenome daugiau nei trejus metus, nes neišlaidavome ir stropiai dirbome savo darbą kiek galėjome. Krizę suvokiu kaip laikiną stotelę, kai turi pristabdyti ir apsvarstyti iš naujo savo norus, tikslus ir galimybes bei priemones tam siekti. Krizė – tai ne pabaiga, o naujų galimybių metas.

Kokios savybės reikalingos verslininkui?
Manau, verslininkui svarbios mažiausiai trys savybės: noras būti nepriklausomu, savarankiškumas, ambicingumas.