Su Natalija, užsiimančia individualia veikla, susipažinau, kai ieškojau išskirtinės dovanos draugės gimtadieniui. Neminint to, kad buvau pakerėta jos kūriniais, pasidarė smalsu pažvelgti į veiklos pradžią meninę gyslelę turinčio žmogaus akimis. Nors Natalija tikina neesanti didi verslininkė, jos veikla atitinka svetainės keliamų savarankiškumo, nepriklausomumo ir verslumo principų. Be to, savamokslei keramikei pavyko išsivaduoti iš darbo rutinos ir mėgautis kūrimu, o juk verslas iš esmės – tai idėjos sumanymas ir realizavimas, t.y. tikra kūryba.
Kodėl pasirinkote menininko profesiją?
Iš tikrųjų nesu profesionali menininkė, šio amato nesimokiau jokioje mokykloje. Kūrybos ėmiausi besilaukdama vaikelio, matyt, motinystė įkvėpė. Savarankiškai studijavau ir bandžiau įvairias technikas, pradėjau nuo dekupažo, irgi gaminau pardavimui, vėliau susidomėjau miniatiūrų kūrimu. Šio meno lavinausi ieškodama informacijos internete, knygose arba tiesiog klaidų ir bandymų būdu.
Ar turėjote samdomo darbo patirties?
Taip, kurį laiką dirbau samdomą darbą, bet greitai supratau, kad šis kelias – ne man. Labai sunku buvo gyventi tokiu ritmu – anksti keltis, per sutemas ar darganas, bet kokiu oru važiuoti į darbą ir tūnoti ten 8 valandas per dieną. Norėjau gyventi savo ritmu, kurti, kai jaučiu įkvėpimą, bei dirbti man tinkančiomis, pačiomis darbingiausiomis valandomis, o laisvu laiku kažką nuveikti su vaiku.
Kaip galvojate vystyti savo veiklą?
Dabartinėje stadijoje esu „save samdanti“ veikėja, pati rūpinuosi kiek kūrimu, tiek pardavimu, medžiagų užsakymais, reklama, teisiniais dalykais. Kūrybos akto, aišku, niekas vietoj manęs neatliks, o štai kitas funkcijas su džiaugsmu patikėčiau specialistams. Kadangi užsakymų vis daugėja, toks delegavimas tikrai padėtų vystyti veiklą, o man atsiduoti tik kūrybai.
Kai išplėtosiu savarankišką veiklą ir jau nebebus kur augti, turiu sumanymą sujungti ją su šiuo metu studijuojamu psichologijos dalyku. Viliuosi pradėti dirbti su vaikais, galbūt įsteigti meninio ugdymo mokyklėlę. Darbą savo myliu ir vystymo planų turiu daug, apie kai kuriuos iš jų net baisu pasvajoti.
Psichologai sako, kam jaučiate baimę, būtent tą reikia bandyti. Mat įveikus baimę atrandame didelį energijos šaltinį.
Ko gero tiesa, nes ta baimė yra kol nieko neveiki, o kai jau ėmeisi, tai taip įsisuka, kad stebiesi ko anksčiau bijojai.
Gal ir krizės nebijote?
Tikrai nebijau. Juk aš kaip tik per krizę pradėjau šitaip uždarbiauti. Galima sakyti, kad būtent krizė paskatino rimtai užsiimti lipdymu, sukurti savo darbų internetinį pristatymą – miniatiura.lt. Norinčiam save realizuoti ekonominės krizės nei kiek netrukdo, o norinčiam tiesiog užsidirbti – gal netgi padeda, nes priverčia veikti esamomis sudėtingomis sąlygomis, labiau stengtis ir verstis.
Kokios savybės svarbios užsiimant individualia veikla?
Man atrodo reikia atkaklumo ir susikoncentravimo ties darbu, kurį dirbi. Taip pat šį darbą reikia mylėti, juo alsuoti. Pačiai pradžiai reikia drąsos ir ryžto. O svarbiausia savybė, kuri bent jau man buvo reikšminga – tai troškimas būti laisvam.
Komentarai
Rašyti atsakymą