Kietas riešutėlis „verslo portfelyje“
2010-06-13 — Inga Verterė
Kurdama strategijos konkurso užduotį nukreipiau žvilgsnį į klasika tapusį verslininkų mokymo metodą – The Case Method.
Keisai (angl. case), kaip mokymo priemonė, atsirado Harvardo universitete daugiau nei prieš 100 metų. Iš pradžių keisų užduočių pagalba ruošė teisininkus, vėliau juos pradėjo naudoti verslininkų ir vadovų ruošimui.
Tradiciškas keisas – tai keleto puslapių įmonės veiklos ir padėties rinkoje aprašymas bei suformuluota probleminė situacija, su kuria susidūrė vadovas. Paprastai keisas nenumato vienintelio teisingo atsakymo. Analizuodami bei diskutuodami klausytojai mokosi išskirti svarbiausius dalykus bei priiminėti sprendimus.
Kadangi į business case‘us nededamos sėkmingos istorijos, juos sprendžiantieji susiduria su tikrais iššūkiais.
Tikrasis business case rašomas pagal specialią metodologiją, registruojamas mokslo bazėje (pvz. Harvardo universiteto). Neretai į jo rašymą įtraukiami profesionalūs rašytojai arba dailininkai (keisams – komiksams sukurti). Užsienio verslo studijose keisai sulaukia didelio populiarumo, jų pagrindui parenkamos įdomios, dažnai kritinės istorijos.
Keisų tipologija:
- Probleminiai keisai – tai keisai, susiję su įmonėje iškilusių problemų sprendimu (paprastai tariant, galimybių ir grėsmių analizė SWOT). Pvz.: įmonės padalinio plėtra kitame regione;
- Sprendimų priėmimo keisai (decision case) –įmonės strategijos formavimas, analizuojant esamą situaciją;
- Vertinimo keisai – įmonės strategijos įgyvendinimo analizė, vadovo elgesio „teisingumo“ vertinimas;
- Lauko keisai (field research) – įmonės darbinės situacijos aprašymas. Autorius renka informaciją iš įmonės vadovų. Tai labiausiai tikroviškas situacijos pateikimas;
- Bibliotekiniai keisai – keisai, sukurti vadovaujantis atvirų šaltinių informacija: finansinės atskaitomybės, publikacijos spaudoje, pranešimai spaudai ir pan.;
- Praktiniai keisai (general experience) – rašomi vadovaujantis įprasta praktika ir autoriaus patirtimi. Pvz.: pateikiama tipinė, dažnai pasitaikanti, išgalvotos įmonės problema.
Keisai taip pat skirstomi pagal dalykus: marketingo, finansų, strategijos, valdymo, verslo. Bei pagal pateikimo būdą: tradiciniai popieriniai, elektroniniai, gyvi (pristato įmonės atstovas).
| Džonas Adairas, pasaulyje žinomas vadovavimo ir vadybos ekspertas, pasakė: „Business case‘ai – tai tiltai, padedantys pamatyti ryšį tarp juose aprašytų situacijų ir tavo paties sąlygų. Efektyvus mokymas vyksta būtent tada, kai atradimų žiežirbos pradeda kibirkščiuoti tarp dviejų polių – principų (arba teorijos) ir patirties (arba praktikos).“ |
Be abejo, toks mokymas naudingas studentui, bet kuo jis naudingas kitai šaliai – įmonei?
Kodėl įmonės sutinka savo pavyzdžiu kurti business case‘us? Juk tai reiškia būtinybę atskleisti kai kuriuos veiklos niuansus arba finansinius rodiklius. Ką joms tai duoda?
Kai kurios kompanijos žiūri į keisų publikaciją kaip į savotišką reklaminę akciją. Kitoms – prestižo reikalas, kad jų situaciją nagrinėja tituluotos verslo mokyklos studentai. Ir visada įmonės vadovybė gauna naujas idėjas ir šviežią požiūrį. Bent jau taip yra vakaruose, kur profesionaliai sukurtas keisas kainuoja 2-5 tūkstančių dolerių.
Lietuvoje, aišku, sava specifika. Internete informacijos apie Case Method taikymą – nulis. Verslo mokyklų dėstytojai, jeigu ir dirba pagal šią metodiką, užduotis verčia iš anglų kalbos arba kuria savarankiškai. Pvz.,: VGTU kai kurie dėstytojai per pratybas duoda nagrinėti praktines situacijas. Tiesa, tai būna ne pilni verslo modeliai, bet tam tikros probleminės situacijos versle, kai nagrinėjama, kaip sprendimai įtakojo rezultatus.
„Situacijų analizės“ metodą Lietuvoje dažniau savo praktikoje naudoja HR kompanijos, konfliktologai, įdarbinimo agentūros. Šiose sferose analizė labiau taikoma pretendento vertinimui negu sprendimo, reikalingo vadovybei, paieškai.
| Apie business case‘ų naudojimą Lietuvos verslo mokymuose pasiteiravau VšĮ Lietuvos inovacijų centro projektų vadovo Artūro Jakubavičiaus. „Šį mokymo būdą naudoja tie verslo konsultantai, kurie remiasi užsienio mokymo programomis, ir, aišku, keiso pavyzdys tokiu atveju būna tik užsienietiškas.“ Pono Artūro nuomone „Lietuvoje rinkos situacija labai greitai keičiasi, todėl sukurti klasikinį keisą, turintį išliekamąją vertę, būtų sudėtinga. Be to, mūsų įmonės per daug santūrios, nenori atverti vidinės virtuvės, prisibijo konkurentų atsako. Lietuviškų verslininkų netraukia net prezentavimo, PR galimybės.“ |
Nepaisant susiklosčiusio atsargaus verslo atstovų požiūrio į keisų rengimą, svetainės forume bandysime atkurti šią naudingą tradiciją.
Suprantu, kad vadovus sunku sugundyti (o gal niekas ir nebando?) probleminių vietų apnuoginimui. Tačiau taip pat žinau, kad „karinių pratybų“ poreikis yra. Nejaugi pradedančiajam verslininkui panorus pasitreniruoti ir išbandyti savo jėgas teks važiuoti į Harvardą? 
Ne, mielieji skaitytojai, ir todėl nuo šiol įvairius mini keisus rasite forume, o geriausius sprendimus apdovanosime.
Ne, mielieji skaitytojai, ir todėl nuo šiol įvairius mini keisus rasite forume, o geriausius sprendimus apdovanosime.Be abejo, kolegos verslininkai ir vadovai galės siūlyti savo užduotis. Jums tai nekainuos 10.000 dolerių kaip Harvarde, o galbūt padės suplanuoti originalią antikrizinę strategiją.
Taigi, žaidžiame business case‘ą čia!
2010 © Visos teisės saugomos. Svetainės taisyklės | Susisiekti | Techninis sprendimas | 
Komentarai
Rašyti atsakymą