Pelno (nuostolių) ataskaitos nagrinėjimas ir analizė

pelno ataskaitaVisiems, bent kiek susidūrusiems su finansai, pelno (nuostolio) ataskaita yra puikia žinoma. Ji naudojama parodyti prekybos laikotarpiu verslo gautą pelną ar patirtus nuostolius. Prekybos, bendrųjų įplaukų ataskaita bei įplaukų ir išmokų ataskaita – tai vis kiti tos pačios pelno (nuostolio) ataskaitos pavadinimai. Paprastai prekybos laikotarpis imamas kaip vieneri metai, kas gali būti kalendoriniai metai, tiek ir kiti fiskaliniai metai.

Pelno (nuostolio) ataskaita susieja firmos pajamas ir išlaidas. Tai yra tie pajamų straipsniai, kurie paskirstomi tame laikotarpyje ir išlaidų straipsniai, kurie neįtraukiami į ilgalaikį įsipareigojimą. Renkant duomenis pelno (nuostolio) ataskaitai, yra prisilaikoma tam tikrų ataskaitos sudarymo normų bei taisyklių. 

Veiklos sąnaudos daro staigų vienkartinį poveikį pelnui. Tai gali būti darbo užmokestis, renta, vietiniai mokesčiai, elektros energija ar kt. Kapitalo sąnaudos verslą veikia tęstinai – turto, kuris bus naudojamas versle daug metų, įsigijimo pasekmė. Dėl šios priežasties nebūtų teisinga visas naujai įsigyjamo turto išlaidas priskirti vienam finansiniam laikotarpiui, todėl yra bandoma šias išlaidas paskirstyti visiems finansiniams laikotarpiams, kurių metu bus gaunama nauda iš įsigyto turto. Kapitalo sąnaudų pavyzdžiai: gamyklos ir įrangos, vidaus įrengimų ir elektros instaliacijos, žemės, pastatų bei transporto priemonių pirkimas.

 Versle iš anksto priimti būsimus nuostolius, tačiau ignoruoti bet kokias numatomas pajamas, kol jos nebus realiai gautos. Šiuo principu vadovaujasi apskaitininkai, rengdami kasmetines ataskaitas. Pavyzdžiu čia gali būti atsargų įvertinimas, kuris visuomet yra žemesnis, nei jų savikaina arba dabartinė rinkos kaina. O kainų pakilimas po prekių įsigijimo yra ignoruojamas iki to laiko, kai atsargos yra parduodamos ir gaunamos įplaukos.

 Finansinės ataskaitos paprastai rengiamos turint omenyje, jog verslas vystysis toliau, o turimas turtas vertinamas remiantis įsigijimo savikaina, o ne pardavimo kaina.

Galima išskirti trijų rūšių atsargas susijusias su pelno skaičiavimu:

  1. Žaliavų atsargos. Skaičiuojama pagal nenaudotų žaliavų atsargas, kurios buvo nupirktos, pagal vertinimo įverčius.
  2. Nebaigta gamyba. Ji apskaičiuojama sudedant pradėtos, bet dar nebaigtos gaminti produkcijos atsargas.
  3. Gatavos produkcijos atsargos. Jos apskaičiuojamos sudedant baigtas prekes bei jas įvertinant.