Norintiems pradėti verslą

Labai dažnai žmonės linkę paaiškinti verslo sėkmę atsitiktinėmis aplinkybėmis, tokiomis kaip: „svarbu atsidurti tinkamu laiku, tinkamoje vietoje“, „aptiko aukso gyslelę“ arba „pasisekė gerai investuoti“.

Šio mito ištakose slypi „racionalizavimas“, kai verslininkų sėkmė vertinama gynybiškai, nuvertinant asmeninį verslo kūrėjo įnašą ir įdirbį.

Racionalizavimas – tai psichologinis gynybinis mechanizmas, pasireiškiantis, kai individas sugalvoja neracionalius (nelogiškus) argumentus, stengdamasis sumažinti grėsmės arba kaltės išgyvenimus.

Kodėl žmonės racionalizuoja verslo sėkmės reiškinį, juk realybėje verslininkas būna skyręs verslo kūrimui daug laiko, energijos, lėšų ir pastangų? Tiesiog, mito pasiekėjai irgi kažkam būna skyrę savo laiką, energiją ir pastangas, tik mažiau sėkmingai! O kam norisi jaustis autsaideriu? Pripažinti, kad yra protingesnių, gabesnių, aktyvumu bei įžvalgumu tave pranokusių žmonių? Dėl to nesąmoningai stengiamasi paaiškinti laimėjimus versle atsitiktiniu pasisekimu.

O tikrasis verslininkas – ne lošėjas, statantis ant laimingos kortos. Atvirkščiai, geras verslininkas daro viską, kad sumažintų realią riziką, susijusią su verslu: jis tiria rinką, ieško savo nišos, planuoja ir kaupia reikalingą informaciją, telkia vieningą, darnų personalą, kuria stiprią komandą. Atsižvelgdamas į rizikos veiksnius, nustato nuosaikius ir pasiekiamus tikslus, o tik paskui stengiasi juos pranokti. Jis dirba stropiai, protingai ir apgalvotai.

Žodžiu, versle nėra pasisekimo. Versle yra prognozė, apskaičiavimas ir uždegantis darbas siekiant rezultato. Asmeninės pastangos.

Ir nei vienas verslininkas nesutiks, kad jo verslas klesti dėl laimingo aplinkybių susiklostymo. Nebent teigs tai, norint išvengti įkyrių klausimų ir didelio pavydo. Tarsi palikdamas tikimybę, kad, jei pasisekė jam, gali pasisekti ir visiems kitiems.

Į klausimą „Verslo sėkmė – tai pasisekimas ar gebėjimas?“, – pasyvi ir inertinė asmenybė atsakys „pasisekimas“, o stipri ir atsakinga – „gebėjimas“. Nes pirmieji tiki išorės palankumu, o antrieji – savo galia.

Jei verslo pelningumą aiškintume kaip laimingą pasisekimą, tektų tikėti burtais ir magiškais ritualais. Ką manytumėte apie žmogų, prašantį būrėjos pritraukti verslo sėkmę stebuklingais talismanais? Atvirai sakant, aš manyčiau, kad gal jam ne viskas gerai su galva.

Tačiau reikia pripažinti, kad yra ir kita medalio pusė. Įsitraukus į veiklą (bet tik JAU PRADĖJUS kažką veikti, o ne vien svajoti ir įsivaizduoti), prasideda keisti dalykai. Pradedi susipažinti su įdomiomis asmenybėmis, gauti pageidaujamus pasiūlymus, netyčia sutikinėti galinčius tau padėti žmones, arba tiesiog knygoje aptenki idėjas tinkamas tavo veiklos tobulinimui.

Tokius laimingus atsitiktinumus lengviau paaiškinti psichologiškai, nei mistiškai. Iškeltas tikslas taip giliai įsirėžia pasąmonėje, taip stipriai „apkrauna“ mintis, kad bet koks reiškinys, susitikimas, įvykis „matuojami“ pagal tą tikslą. Žaibiškos analizės metu smegenys įvertina, ar įvykis palankus siekiamo tikslo atžvilgiu. Nepalankūs įvykiai nesureikšminami, o palankiems skiriamas ypatingas dėmesys, todėl jie įsimenami ir interpretuojami, kaip sėkmingi.

Bendrai tariant, geriausia mito „Versle laimi tas, kuriam pasisekė“ opozicija – išmintingi rašytojo Pierre-Jules Renard žodžiai: „Žmogus, kuriam pasisekė, - tai žmogus, kuris darė tai, ką kiti tik ruošėsi daryti“.