Norintiems pradėti verslą

Kas trukdo sukurti savo verslą? Žinoma, kad kiekvieno atskirai paimto asmens ypatingos aplinkybės!

Jonas gyvena kaime, todėl jam labai sunku pradėti verslą; Violetą su dviem vaikais paliko vyras, todėl ji neturi galimybių net susimąstyti apie savarankišką veiklą; Asta- dvyliktokė- per daug jauna ir nepatyrusi, ką čia padarysi; Evaldas prarado darbą ir puolė į depresiją, šios aplinkybės jam ir trukdo; Dainius gyvena užsienyje ir kol kas neįvaldė anglų kalbos – tai per daug specifinė situacija savo verslo kūrimui; o Valdo interneto ryšys per daug lėtas, todėl nėr ko ir svajoti apie e-komercijos projektą...

Visi šie žmonės savo pavyzdžiu plėtoja ir patvirtina tą patį mitą: pradėti verslą man trukdo ypatingai specifinės aplinkybės. Va, jeigu aš būčiau nei jaunas, nei senas, gyvenčiau mieste, o ne kaime (arba atvirkščiai, norint sukurti kaimo turizmo verslą, ar ne?), turėčiau šeimos palaikymą, didelį senelių palikimą ir spartų internetą, mokėčiau užsienio kalbą, - va tada tai aš tikrai pradėčiau verslą. O esant tokiai specifikai kaip mano, niekas negalėtų sukurti verslo, mat mano aplinkybės per daug ypatingos ir tam netinkamos.

Iš tiesų, ne visų mūsų aplinkybės vienodos, ir ne visų mūsų gyvenimo sąlygos idealiai tinka verslo pradėjimui. Verslai auga ir kaimo vietovėse, ir dykumoje pas beduinus, ir šiaurės pakraštyje, juos kuria maži ir seni, vyrai ir moterys (transvestitai, tikriausiai, irgi ). Bet ne aplinkybės ištikrųjų trukdo aukščiau išvardintais atvejais, o gyvybinės jėgos ir atkaklumo trūkumas. Akivaizdu, kad esant toms pačioms sąlygoms, vieni pasiduoda ir nuleidžia rankas, o kiti kovoja ir laimi.

Prieš gerus 15 metų Viktorą stipriai sužalojo bare nepažįstamiems vyrukams besiaiškinant santykius. Jam trenkė per galvą sunkia kėde, ir nuo to momento iki atsibudimo ligoninėje jis nieko neatsimena. Jauno vyro laukė kelios neurochirurginės operacijos, po kurių judėjimo funkcija, pasak gydytojų, būtų apribota visam gyvenimui. Atlikę savo pareigą, gydytojai paliko Viktorą liūdnų prognozių liūne, nebuvo ir šeimos palaikymo (tėvai mirė, nevedęs), bet jis nepasidavė. Kasdien po daug valandų bandė atlikinėti judesius, paskui pratimus, paskui jėgos pratimus su svarmenimis (du buteliukai vandens). Tikriausiai jau supratote, kad mažiau nei per metus vyras pakilo nuo patalo, pradėjo vaikščioti ir įsitraukė į gyvenimą. „Kodėl tai padarei?“, – klausiu jo. „Argi turėjau kitą pasirinkimą siekiant kokybiško gyvenimo?“, – klausia jis manęs. Vėliau, bet galimai tai ir nesusiję su išreikšta gyvenimiška ištverme (spręsti palieku jums), Viktoras išėjo iš samdomo statybininko darbo ir pradėjo teikti butų remonto paslaugas savarankiškai, subūrė remonto specialistų brigadą. „Kodėl tai padarei?“, – klausiu jo. „Argi turėjau kitą pasirinkimą siekiant kokybiško gyvenimo?“ ,– vėl jis klausia manęs.

Pasirodo, gyvenimiška ištvermė būdinga visiems žmonėms, ir tik kažkokie įvykiai, atsitikę su jais gyvenime, galėjo ją sumažinti.

Pavyzdžiui, įdomi patirtis su šunimis.

Tyrėjai paėmė dvi šunų grupes. Šunis suleido į patalpas su metalinėmis grindimis, kuriomis kartkartėmis leido elektros srovę. Skirtumas tas, kad viena šunų grupė buvo patalpoje su gana aukšta tvora, bet šunys, nors ir sunkiai, galėjo peršokti į kitą aikštelę, su įprastomis grindimis.

Kita šunų grupė buvo sunkesnėje padėtyje – šunys niekaip negalėjo išsivaduoti nuo kančių. Bandymai vyko vieną mėnesį.

Vieni šunys periodiškai gaudavo elektros srovę, negalėdami pasipriešinti, kiti galėjo išsigelbėti savo pastangomis.

Rezultatai buvo pritrenkiantys.

Po mėnesio abi šunų grupes perkėlė į patalpą, iš kurios šunys galėjo išeiti paspaudę letena arba nosimi svirtį, atidarančią duris. Šunims vėl leido srovę.

Šunys iš „nesaugios“ grupės guldavosi ant grindų graudžiai inkšdami. Nebuvo nė vieno bandymo pasipriešinti. O šunys, kurie iki tol gelbėdavosi šokdami per tvorą, paleidus srovę puldavo ieškoti išeities! Ir rasdavo, nežiūrint į pasikeitusį išsigelbėjimo būdą! Vieni, gudresni, rasdavo išėjimą iš karto, kiti – vėliau, bet galų gale išėjimą rado visi.

Gerai, kad žmonės, skirtingai nei šunys, - mąstančios būtybės ir gali bet kada imtis veiksmų, norėdami pakeisti savo padėtį. Nors ir buvo įpratę pasuoti prieš aplinkybes, jie GALI nuo esamo momento pradėti elgtis kitaip. Jeigu pripažins, kad kai kuo skiriasi nuo gyvūnų.

Taigi, galiu drąsiai teigti, kad neegzistuoja jokių ypatingų aplinkybių, trukdančių pradėti savo verslą, - žmonės startuoja nuo nulio, be palaikymo, be laisvo laiko, be interneto (taip, taip ir be kompiuterio taip pat! Gal netikite? ), netgi be sveikatos (būdami neįgalūs). O viso to trūkumą, pasirodo, kompensuoja tokie dalykai kaip ištvermė, valios jėga ir atkaklumas.

O jūs, gerbiamas skaitytojau, kaip manote, kas dar padeda įveikti specifines aplinkybes?