Moteriško aktyvumo pritaikymo sferos istoriškai apsiribodavo šeimos ekonomika. Ilgą laiką verslu užsiimdavo tik vyrai. Tačiau pasaulis pasikeitė, ir daugumoje sričių moterys atrado savęs realizavimo galimybes. Kokie motyvai skatina moteris užsiimti „nemoteriškais“ reikalais. Kaip šiuo atveju klostosi santykiai šeimoje? Ar būtinai eidama į verslą, moteris aukoja kažką svarbaus? Manau, šių klausimų apsvarstymas padės apsispręsti, ar verta pradėti verslą būnant dailiosios lyties atstove.
Taigi, dažniausiai motyvuoja tapti „biznesledi“ tokios paskatos, kaip:
• Noras realizuotis, atskleisti asmeninį potencialą;
• Noras išsivaduoti nuo vyriškos kontrolės, užsitikrinti nepriklausomybę;
• Poreikis materialiai aprūpinti šeimą, praplėsti jos galimybės;
• Jei vykdomas šeimos verslas – noras būti kartu ir išvien su vyru;
• Noras geriau suprasti savo vyrą, jo rūpesčius ir gyvenimo būdą – savotiška ir nelabai dažnai pasitaikanti motyvacija.
Kiekvienas motyvas sąlygojamas konkrečių gyvenimo aplinkybių, pažiūrų ir asmeninės patirties.
Apie pirmą norėčiau kalbėti daugiau, nes laikau ji pačiu svariausiu. Kur moteris gali atsiskleisti? Alternatyvų nedaug. Šeimoje, darbe, versle, visuomeninėje veikloje, kūryboje. Šeimai atsidavusi gyvena dėl kitų (vyro, vaikų), atsidavusi veiklai – visų pirma dėl savęs. Dažnai jai sekasi suderinti namus ir biznį. Jei neimsime kraštutinių nukrypimų – „namų šeimininkė“ ir „vieniša verslo liūtė“, galbūt pavyks išgryninti sėkmingos verslo moters portretą. Nebūtinai aukojančios artimus žmones verslo altoriui, bet sugebančios savo pavyzdžiu įskiepyti vaikams socialinio aktyvumo, atsakomybės, savarankiškumo vertybes, būti įdomiai savo vyrui ir naudingai visuomenei. Įtariu, kad visiškas atsidavimas vaikų auginimui turi liūdnas pasekmes, kai vaikai paauga ir išeina iš namų. Ar tuo ir pasibaigia mamos, realizavusios save tik šeimoje, gyvenimas?
Toliau apie vyro ir moters vaidmenis šeimoje ir visuomenėje.
Mano suvokimu, yra keli sėkmingi šeimyninių santykių modeliai:
1. Gamtiškas. Vyras „daro biznį“, o moteris saugo užnugarį – ruošia maistą, palaiko namų jaukumą, augina vaikus. Šio modelio pliusuose esti prigimtinės lytinės savybės – moteriškumas ir vyriškumas, sergėtoja ir užkariautojas. Tačiau socialiniai vaidmenys šiuolaikiniame pasaulyje per daug persipynę ir kompleksiški, ir žmonėms, neatradusiems savyje gamtinio prado, bus sudėtinga realizuoti šį modelį.
2. Tradiciškas. Vyras uždirba pragyvenimui, o žmona rūpinasi ne vien šeima, bet drauge dirba tradicinius moteriškus darbus visuomenės labui: mokytojauja, gydytojauja, gamina rankdarbius. Toks modelis irgi leidžia pasireikšti stipriosioms abiejų lyčių pusėms – vyras realizuoja vyriškumą ir vysto progresą, o moteris būna naudinga ne tik savo šeimai, bet platesniam sociumo ratui. Įdomu, kad net islamo visuomenėje, kur moters dalyvavimas kai kuriuose bendruomenės reikaluose stipriai ribojamas, joms nedraudžiama verslo, švietimo, auklėjimo ir pan. veikla. Ir nors tam reikia vyro leidimo, islame moteris – vyro pagalbininkė ir bendrininkė.
3. Pažangus. Moteris lygiaverčiai su vyrais įžengia į visas verslo ir valdymo sritis, politiką, mokslą bei meną. Verslininkės savo gabumus rodo ne tik audimo ceche, kepykloje, mados namuose, bet ir valdydamos transporto, gamybos, statybos įmones. Puiku, jei sėkmės kelyje pavyko išvengti suvyriškėjimo ir išnaudoti natūros privalumus. Gaila, jei reikalaujanti nuolatinio dominavimo aplinka nepataisomai paveiks bendravimo ir santykių kūrimo stilių.
Įdomu, kodėl Jūs pradėjote verslą (jeigu jūs moteris) ir ar palaikote žmonos siekį pradėti verslą (jeigu jūs vyras)?
Komentarai
Nenorėčiau, kad mano žmona
Nenorėčiau, kad mano žmona užsiimtų verslu, manau tai vyro pareiga - uždirbti pinigus, išlaikyti šeimą. Bet visaip skatinu ja mokytis, siekti karjeros, tiesiog, kad ji neužsistovėtų vietoje.
vaiko norai
Aš vaikų kol kas neturiu, todėl pasakysiu iš savo vaikystės patirties. Mama dirbo atsakingą darbą (tiesa verslo tais laikais dar nebuvo), mane augino auklė. Mamą mačiau retai, o įsivaizduokite, kaip mažas vaikas pasiilgsta mamos. Tai va, už tai mamai ačiū nepasakysiu tikrai, kad nebuvome artimos. Dabar pati dirbu gerai apmokamą darbą ir kol kas vaikų neplanuoju, kad neapkartinti jiems vaikystės.
Labas. Tokio klausimo kaip ar
Labas. Tokio klausimo kaip ar moteris gali būti verslininkė negali kilti. Tokio klausimo iškėlimas(įvairios abejonės) yra praeities, tarkim sovietmečio palikimas t.y. mąstymo klaida (panašiai kaip galvojimas jog vyras viską turi uždirbti, o moteris tik sėdėti namie ir valgyt daryti). Galiu pasakyti, kad ir šuo, jei jis būtų sąmoningas, galėtų imtis verslo. Nei lyčių, nei odos spalvos neverta išskirti - visi mes galime imtis verslo.
Mariau,
Sakyčiau Jūsų požiūris netradiciškas, nes LABAI daug vyrų nenori, kad jų moteris kurtų verslą. Pvz. vyrams geriau, kai moteris daugiau rūpinasi jais ir šeima, skiria jiems savo laiką ir jėgas. Juk bet kam daug lengviau realizuoti save, kai tam sudaromos visos sąlygos, ar ne taip? Prisiminkime, kad šalia daugelio dydžių veikėjų, kūrėjų stovi moterys, besirūpinančios namais, atlaikiusios žvaigždžių kaprizus, palaikančios ir išsakančios žavesį.
Ir be abejo moteris gali būti verslininke. Čia daugiau svarstoma ar verta ja būti, ir kas tada bus aukojama, padedama į kitą svarstyklių pusę?
Na žinoma, jog turi būti
Na žinoma, jog turi būti abipusis susitarimas, kitaip šeima greičiausiai iširtų. Juk gyvenime vaidiname daug vaidmenų: kaip vaikystėje būname vaiku, paaugliu, suaugusiu, seneliu... Taip ir šeimoje, moteris turinti mažų vaikų turėtų imtis motinystės pareigų, stengtis kuo geriau išauklėti vaiką
Tuo metu sakyčiau tai turėtų moteriai teikti daugiau džiaugsmo negu bet koks karjeros siekimas. Na, o po viso to, kodėl gi nesiėmus verslo? 
siulau sia tema perkelti i
siulau sia tema perkelti i tv3 eteri laidoje ka manai kamanaitv3@gmail.com
Esu giliai įsitikinusi,
Esu giliai įsitikinusi, kad Lietuvoje beveik kiekviena moteris tikrai turėtų išbandyti savo sugebėjimus ir jėgas versle. Iš tiesų, tai yra šauni savęs realizavimo galimybė. Gal ir ne pats geriausias pavyzdys,bet papasakosiu savo patirtį. Mano motyvacija užsiimti verslu prieš 20 metų buvo ta, kad po sovietmečio atsirado tokia nauja galimybė, kurią ir nutariau išbandyti. Nors apie tai beveik nieko nežinojau. Be to norėjau dirbti savo šeimai, savo vaikams sukurti laimingesnę ateitį,kurti gražesnę Lietuvą.Pradžioje buvo labai sunku, nes neturėjau žinių, patirties, pinigų,kontaktų. Reikėjo daug mokytis, konsultuotis. Nežiūrint to,visa šeima labai energingai kūrėme verslą.Kartu augo verslas ir vaikai. Juos įvairiais būdais skatinome ne likti dirbti versle, bet pirmiausiai siekti mokslo ir karjieros. Todėl iš verslo gautas pajamas investavome į vaikų išsilavinimą. Kai Lietuva įstojo į ES ir globalią erdvę verslas žlugo, tačiau misija buvo atlikta - vaikai užbaigė mokslus universitetuose ir įgijo magistro laisnius, o aš patekau į politiką, vietos savivaldą.
Nijole, ačiū, kad
Nijole, ačiū, kad pasidalinote. Labai netikėta jūsų situacija. Kaip supratau, verslo jau nebandėte atkurti, pradėti kitą. T.y. verslas buvo tarsi laiptas į kažką daugiau, į politiką. Ypač domina jūsų vaikų pasirinkimas - augę versliškoje aplinkoje bei įgiję magistro laipsnius, ką jie veikia toliau - verslauja, dirba samdomą darbą (o gal išskrido iš Lietuvos)? Kokiame kelyje jūs juos norėtumėte matyti, kur nukreipiate?
Rašyti atsakymą