Norintiems pradėti verslą

Vieną dieną trijų aklųjų paklausė, kaip atrodo dramblys, kurį į miestą atsivedė cirkas? Apgrabaliojo aklieji dramblį ir po to jį apibūdinta. Tas, kuriam pavyko nugriebti uodegą, pasakė, kad dramblys panašus į virvę. Tam, kuris paėmė straublį, dramblys buvo panašus į vamzdį. Tas, kuris lietė leteną, pareiškė, kad dramblys panašus į koloną.

Lygiai taip pat nesutampa „Verslininko“ sąvoka interpretuojama įvairiose socialinėse-kultūrinėse sferose, skirtinguose ekonomikos išsivystymo lygiuose. Valstybės tarnautojų požiūriu verslininkas – tai mokesčių surinkimo šaltinis ir darbo vietų kūrėjas. Pensininkai asocijuoja verslininkus su aferistais ir spekuliantais. Samdomų darbuotojų požiūriu galbūt eksploatatorius bei išnaudotojas. Mokytojų bei kitų biudžetininkų nuomone verslininkai – tai tikri savanaudžiai gobšuoliai, nesąžiningi verteivos. O, tarkime, vadybos mokslininkai verslininką apibūdina kaip verslo įmonės organizatorių, siekiantį gauti pelną.

Pabandysiu pateikti verslininko apibrėžimą kaip aš jį suprantu ir nagrinėju šioje svetainėje.

Verslininkas, visų pirma, – tai verslus ir veiklus žmogus. 
Verslus reiškia sumanus, iniciatyvus. Bet kokio verslo ištakoje – jo savininko patobulinimo sumanymas, visuomenei naudingų pokyčių inicijavimas. 
Veiklus – aktyvus, veikiantis. Būtent asmens atliekami darbai ir veiksmai skiria verslininką nuo svajotojo, fantazuotojo ar kokio tuščių idėjų generatoriaus.

Nepriklausomybė bei savarankiškumas – neatidalijami verslininko požymiai. Beje, šis požymis labai lengvai identifikuoja verslininkus ir padeda atskirti juos nuo bet kokių (net ir geriausiai apmokamų, užimančių aukštus postus) samdomų darbuotojų. Verslo žmonės paprastai patys priima sprendimus, susijusius su savo veikla, patys reguliuoja veiklą, nustato kryptis, tikslus, terminus. Nepriklausomybė ir nepaklusnumas darbdavio nustatytai tvarkai būdingi įvairiausioms laisvai samdomoms profesijoms. Taigi, net jei tokie „freelanceriai“ ir neįkūrė įmonės, jie turi visas prielaidas verstis individualia veikla ir būti priskiriamais prie verslininkų.

Verslininkas – tai žmogus, atsakingas už rezultatą. Tik nuo jo valdymo priklauso dirbs įmonė pelningai ar nuostolingai. Net patiriant nuostolį ar bankrutuojant, kai atrodo, taip lengva atsikratyti atsakomybės ir paaiškinti įmonės nesėkmes išorinėmis priežastimis, krizėmis, nuosmukiais, verslo šeimininkas turi prisiimti atsakomybę. Čia jis kažko nenumatė, neįžvelgė, neapskaičiavo, priėmė neteisingus sprendimus. Ir atsako už verslo rezultatą ne žodžiais, ir ne ištraukom iš pareigų aprašo (kaip koks „atsakingas darbuotojas“), bet realiais pinigais, savo investuotu turtu.

Verslininkas – tai asmuo, siekiantis pelno. Visuomenėje egzistuoja daug gražių ir socialiai pagristų iniciatyvų, o žmonių veiklumas įgyja įvairias išraiškas: tai ir močiutė, prižiūrinti savo anūką, ir ūkininkas, auginantis daržoves šeimos stalui, savanoriai dirbantys viešuosius darbus ar kokio nors interesų klubo veikėjai. Įvairios paskatos išjudina žmones imtis veiklos, o verslininkus labiausiai stimuliuoja pelno siekimas. Kaip matome, visai mažas žingsnis skiria verslininkus nuo „neverslininkų“: tereikia persiorientuoti nuo anūko priežiūros į kelių mažamečių būrelio auklėjimą, nuo gėrybių šeimos stalui į ekologiškų daržovių pardavimą ir jau tampi verslininku – visuomenės atrama ir išlaikytuoju.

Ir pagaliau verslininkas – tai kūrėjas. Tik jo kūrybinės minties dėka kuriami nauji projektai, prekės ir paslaugos, realizuojamos įvairios iniciatyvos. Daugiau apie kūrybingumo komponentę skaitykite mano straipsnyje verslauk.blog‘e.

Verslininko-kūrėjo veiklos rezultate – nauda visuomenei – daugiau naujų produktų, inovatyvių technologijų, kokybiškų paslaugų. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad pelno siekimas ir nauda visuomenei priešpastatomi dalykai, bet iš tikrųjų pelnas – tai tinkamu momentu ir gerai organizuoto, aktualių visuomenės poreikių patenkinimo rezultatas. Išsiaiškinant poreikius, juos analizuojant bei sugalvojant, kaip juos patenkinti, verčiasi verslo kūrėjas. Veikėjai, tenkinantys iškreiptus sociumo poreikius (narkotikai, prostitucija, pan.), jokių būdu nepatenka į verslininkus.

Taigi verslininkams priskiriu ir smulkiuosius individualiai dirbančius verslo atstovus, ir didelių prekybos tinklų, statybos bendrovių, gamyklų įkūrėjus, ir „multiverslo“ savininkus. Beje, savarankiškai dirbantys autoriai, atlikėjai, menininkai iš esmės priskirtini prie veiklių žmonių – jie nors ir nekuria įmonių, bet neabejotinai sukuria vertę. Pamėgta knyga, klausytas koncertas arba apsilankymas parodoje – jų darbo rezultatas.

Apibendrinant verslininkas – tai verslus, nepriklausomai veikiantis asmuo, atsakingas už savo veiklos rezultatą ir siekiantis užsidirbti pelną, kuriant vertę visuomenei ir tenkinant jos poreikius.