Norintiems pradėti verslą

Dažnai girdžiu verslo aplinkoje apie būtinybę įsisavinti Europos Sąjungos paramą arba kurti iš ES fondų remiamą projektą. Toks verslo finansavimas atrodo labai patrauklus, ypač ekonominės krizės metu, bet kartu kelia nemažai klausimų apie realias galimybes juo pasinaudoti. Apžvelgsime pagrindinius ES paramos gavimo, finansuojamų veiklų, apskaitos ir atsiskaitymo už paramą aspektus.

ES struktūrinės paramos esmė – solidari ES narių pagalba labiau socialiai ir ekonomiškai atsilikusiems ES regionams. Visos Europos Sąjungos šalys „susimeta“ į ES biudžetą, kurio daugiau nei 1/3 skirstoma struktūrinių fondų pagalba tarp regionų, reikalaujančių tikslinio finansavimo.
 

2007-2013 m. finansiniu laikotarpiu paramą verslui (bei ūkiui) teikia:
Europos regioninės plėtros fondas. Investuoja į gamybos, infrastruktūros, technologijų plėtrą, darbo vietų kūrimą, remia smulkųjį ir vidutinį verslą.
Europos socialinis fondas (finansuoja švietimą, profesinį mokymą, užimtumą, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą). 
Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai be kito ko remia labai mažų įmonių ir kitų smulkiojo verslo iniciatyvų kūrimąsi ir plėtrą kaime, skatinant ne žemės ūkio srities veiklą, sukuriančią naujų darbo vietų bei papildomų pajamų šaltinių.

Pirmas visus interesantus dominantis klausimas: Kuo gali būti naudinga ES parama verslui?

Išskirčiau dvi kryptis: tikslinės ir visuotinės dotacijos.

ES lėšos tai negrąžintina tikslinė dotacija. „Tikslinė“ – reiškia palaikoma veikla, kurianti tam tikrą numatytą vertę. Privatus verslas šia parama „apdovanojamas“ paprastai taikant 40-70 procentų proporciją nuo viso projekto vertės. T.y. nuo 30 iki 60 procentų lėšų į projektą turi įdėti pareiškėjas. Kadangi joks verslas savo lėšų nenorės „paleisti vėjais“, naudingiausia gauti paramą būtent tai veiklai, kurią pretendentas ketina įgyvendinti ir be paramos: apmokyti darbuotojus, įdiegti modernią įrangą, atlikti mokslinius tyrimus, kurti bei plėsti verslą ir t.t. Tikslinė struktūrinių fondų parama skirta ekonomiškai naudingiems, tačiau finansiškai negreitai atsiperkantiems projektams. Pasistatyti vilą ar aprūpini šeimą automobiliais už ES pinigus tikrai nepavyks.

Visuotinės dotacijos verslo aplinkai šiuo metų teikiamos „Ekonomikos augimo veiksmų programos“ ribose: INVEGA garantuoja kreditus, dalinai kompensuojamos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektų paskolų palūkanos. Pagal šią programą remiamos įmonės paėmusios kreditus, ir nėra svarbu, kokių tikslų siekia įmonė ar kokiomis veiklomis verčiasi – svarbu, kad atitiktų SVV statusą.
 

Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas nustato:
1. Vidutinė įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir įmonės metinės pajamos neviršija 138 mln. litų arba įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 93 mln. litų.
2. Maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų ir įmonės metinės pajamos neviršija 24 mln. litų arba įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 17 mln. litų.
3. Labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir įmonės metinės pajamos neviršija 7 mln. litų arba įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 5 mln. litų.
 

Kas gali gauti paramą?

Privatūs fiziniai asmenys remiami 2007-2013 m. laikotarpiu – kaimo gyventojai, ūkininkai, mokslininkai it tyrėjai, daugiabučių namų savininkai.

Kaimo gyventojai, įregistravę žemės ūkio valdą ir kuriantys verslą arba besiverčiantys verslo, kaimo turizmo, amatų plėtra kaime.

Ūkininkai gali pasinaudoti parama pereinant prie ne žemės ūkio veiklos.

Fizinis asmuo taip pat galėjo būti pareiškėju „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“ priemonėje ir „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“ priemonėje. „Mokslininkų“ kvietimo galiojimo laikas jau pasibaigė.

Toliau apžvelkime, kokias priemones gali įgyvendinti privatūs juridiniai asmenys (UAB, Individualios įmonės, Ūkinės bendrijos, Žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės). Šiuo metu paskelbti tokie kvietimai teikti paraiškas pagal priemonę:
• PRIEMONĖ "VP2-1.3-ŪM-01-K Idėja LT" Planuojamų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) projektų techninių galimybių studijų atlikimas.
• PRIEMONĖ "VP2-1.3-ŪM-02-K Intelektas LT" MTTP veikla, nenumatant finansavimo su MTTP susijusioms pradinėms investicijoms.
• PRIEMONĖ "VP2-1.3-ŪM-03-K Intelektas LT +" Įmonių pradinės investicijos, kuriomis kuriamos naujos įmonės ir (ar) kuriama ar plečiama esamos įmonės MTTP infrastruktūra.
• PRIEMONĖ "VP2-1.4-ŪM-01-K Inoklaster LT" Priemonės tikslas – skatinti ir spartinti Lietuvos pramonės šakų ir sektorių bendradarbiavimą, didinti Lietuvos pramonės tarptautinį konkurencingumą. 
• PRIEMONĖ "VP2-1.4-ŪM-02-K Inoklaster LT +" Priemonės tikslas – skatinti ir spartinti Lietuvos pramonės šakų ir sektorių bendradarbiavimą, didinti jų tarptautinį konkurencingumą, sukuriant reikiamą infrastruktūrą žinių ir technologijų sklaidai užtikrinti.

Privataus verslo finansavimo projektai atrenkami konkurso būdu, tuo tarpu esant projektų planavimo atrankos būdui paramos gavėjai (dažniausiai tai būna biudžetinės įstaigos) numatomi iš anksto.

Pareiškėjas detalizuoja projekto įgyvendinimo idėją: nustato projekto paskirtį, tikslą, uždavinius, rezultatus, veiklas, pasiekimų rodiklius, analizuoja projekto sėkmės prielaidas, riziką, planuoja išteklius. Pildo projekto paraiškos formą (jei reikia – rengia verslo planą ar investicijų projektą).

Kiekvienai įgyvendinamai priemonei nustatomi „stebėsenos rodikliai“, kurių paramos gavėjai įsipareigoja pasiekti įvykdžius projekto veiklas arba praėjus tam tikram laikui po projekto baigimo. Priklausomai nuo remiamos priemonės stebėsenos, rodikliais galėtų būti: atliktų studijų, sukurtų prototipų, pateiktų patentinių paraiškų kiekis, sukurtų darbo vietų skaičius, išlaidų tam tikrai sričiai dydis. Rodiklio pasiekimas grindžiamas įvairiais dokumentais ir informacijos šaltiniais: sąskaitomis faktūromis, dalyvių sąrašais, finansinės atskaitomybės ataskaitomis, priėmimo-perdavimo aktais, darbo sutartimis, licenzijomis, pažymomis ir t.t. Svarbu: nepasiekus paraiškoje įsipareigoto produkto ir rezultato rodiklio, gali tekti grąžinti suteiktą finansavimo dalį, proporcingą nepasiektų rodiklių mastui.

Norint savarankiškai pastudijuoti paramos gavimo galimybes, pasinaudokite nuorodomis:
Žemės ūkio ministerija: Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programa. I priedas "Priemonių aprašymai"
Nacionalinė mokėjimo agentūra administruoja paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai – paskelbti kvietimai teikti paraiškas.

ES struktūrinių fondų 2007-2013 paramos visos patvirtintos priemonės.
Ūkio ministerija apie ES paramą 2007-2013 metais – galiojantys kvietimai teikti paraiškas.
ES struktūrinių fondų paramos priemonių planuojami kvietimai.

Kituose straipsniuose panagrinėsime konkrečias galiojančias priemones, jų paramos gavimo sąlygas ir tinkamas projekto veiklų išlaidas (t.y. ką galima įsigyti iš paramos lėšų).

Už klausimą apie ES paramą verslui iškėlimą esu dėkinga Sauliui, gyventi.lt.