Pirmame straipsnyje yra išvardinti pagrindiniai UAB steigimo žingsniai, tačiau dažnai kyla papildomų klausimų, todėl čia bus pateikti atsakymai į dažniausiai rūpimus klausimus.

1. Buveinės registravimui keliami reikalavimai

Įmonės įstatuose iki šiol buvo privaloma nurodyti įmonės buveinės adresą, tačiau nuo 2010 m. sausio 5 d. buveinė gali, bet neprivalo, būti nurodyta įstatuose.

Nuo šiol įmonės buveinė gali būti keičiama akcininkų susirinkimo sprendimu arba vienintelio akcininko sprendimu. Tai labai palengvina įmonės steigimo procesą, kadangi yra galimybė įmonę įregistruoti savo bute, o išplėtus veiklą, perkelti buveinę į tinkamesnes patalpas, nekeičiant įstatų.

LR Civilinio kodekso (toliau LR CK) 2.49 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad juridinio asmens (įmonės) buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Nuolatiniu įmonės valdymo organu gali būti vienasmenis (pvz., direktorius) arba kolegialus (valdyba) organas. Yra atvejų, kai juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre, steigimo dokumentuose ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tada tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine. Dokumentuose dažniausiai nurodomi du adresai: registravimo ir faktinės buveinės.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad priklausomai nuo to, kam priklauso būsimos buveinės patalpos, gali būti reikalingas dar vienas dokumentas - savininko sutikimas suteikti patalpas juridinio asmens buveinei.

Įmonės buveinės patalpos gali būti vieno ar visų steigėjų nuosavybė, tada sutikimas dėl buveinės nėra reikalingas, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teisę į šias patalpas. Jei patalpos bus nuomojamos iš kito fizinio ar juridinio asmens, tada reikalingas šio asmens sutikimas įregistruoti įmonės buveinę. Jeigu patalpų savininkas yra fizinis asmuo, sutikimas turi būti patvirtintas notaro. Jeigu patalpų savininkas yra juridinis asmuo, sutikimas turi būti pasirašytas juridinio asmens vadovo ir patvirtintas juridinio asmens antspaudu. Atkreiptinas dėmesys, kad jei patalpos, kuriose bus registruojama juridinio asmens buveinė yra įkeistos, būtina pateikti kreditoriaus (banko) sutikimą.

2. Pagrindiniai reikalavimai UAB pavadinimui

Labai svarbiu klausimu UAB steigimo metu yra jo pavadinimas. Nors neatrodo labai sudėtinga sugalvoti naują pavadinimą, tačiau būtina žinoti, kad įmonių pavadinimai turi atitikti teisės normų (LR Civilinio kodekso) reikalavimus ir kartu atkreipti klientų dėmesį.

LR CK nurodo, kad juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Tai reiškia, kad įmonės pavadinimas turi būti naujas ir originalus, bei neturėtų klaidinti vartotojų, pvz., jei egzistuoja įmonė pavadinimu UAB „Gero kelio“, tai UAB „Gero takelio“ klaidintų visuomenę.

Pravartu yra susipažinti su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2 (91) „Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių patvirtinimo“. Pavadinimas negali prieštarauti šiam nutarimui.

Svarbu yra, kokią veiklą įmonė vykdys, kadangi Juridinių asmenų registras (toliau – JAR) vargu ar įregistruos įmonę, kuri pasirinko pardavinėti sportines prekes, Odidas ar Puna pavadinimu. Tačiau, tokį pavadinimą pasirinkus bendrovei, kepančiai bandeles, tai nebus suprantama kaip panašumas.

Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus.

Steigiamojo UAB'o pavadinimas gali būti tapatus išregistruotam UAB'o pavadinimui, tačiau nepatartina rinktis egzistavusių įmonių pavadinimų dėl to, kad vėliau gali tekti aiškinti dėl buvusios įmonės įsipareigojimų. Taip pat buvęs pavadinimas gali klaidinti klientus.

LR CK nurodo, kad juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę. Jis turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio, pvz., UAB „Puodas“ ar UAB „Aukštaitija“. Nors toks reikalavimas yra labai aiškus, galime rasti įvairių įregistruotų bendrovių, kurių pavadinimai neturi skiriamojo pobūdžio, kaip pvz., UAB „Durys ir spynos“.

Taip pat LR CK normos nustato, kad įmonės pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Tačiau ir šis reikalavimas kol kas nėra griežtai prižiūrimas. Verta atkreipti dėmesį, kad gali būti atsisakyta įregistruoti pavadinimą, padarytą iš lietuvių kalbos klaidomis laikomų svetimybių (barbarizmų) ar hibridų, kitų nenorminių žodžių, pvz.: „Bantas“, „Cementovkė“, „Čipsas“, „Gerbūvis“, „Rinkė“ arba su rašybos klaidomis, pvz., „Greitos Konzultacijos“.

Iki šiol JAR leido įregistruoti pavadinimus užsienio kalba, tačiau nuo šių metų kovo 1 dienos sugriežtinta steigiamų bendrovių pavadinimų patikrinimo tvarka dėl atitikimo LR CK 2.40 str. 2 d., todėl nebus leidžiama sudarinėti pavadinimų ne lietuvių kalba. Svarbu dar paminėti, kad jei bendrovės pavadinimas susideda iš kelių žodžių, tai visi jie turi būti lietuviški, nors iki šiol JAR registravo pavadinimus, susidedančius iš žodžių, paimtų iš įvairių kalbų, kaip pvz., UAB „Real batai“.

Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens pavadinimą, jei yra šio sutikimas naudoti pavadinimą.

Reziumuojant, galime išskirti pagrindinius dalykus, į ką būtina atkreipti dėmesį renkant įmonės pavadinimą:
1. pavadinimo naujumas ir originalumas.
2. pavadinimas turi būti sudarytas lietuvių kalba arba iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje.
3. užsienio įmonės pavadinimą ar panašų į užsienio įmonės pavadinimą galima registruoti tik tada, kai yra užsienio bendrovės leidimas.

3. Veiklos pasirinkimo pagal EVRK galimybės

Įmonės veiklos pobūdis turi būti pažymėtas įstatuose. Geriausiai yra išvardinti labai plačiai savo įmonės veiklą, pvz., pardavimas, paslaugų teikimas, eksportas. Aišku, nėra draudžiama tiksliai aprašyti savo veiklą, tačiau įmonė negali verstis nenumatyta įstatuose veikla, todėl kuo plačiau yra nurodoma veikla, tuo mažiau rūpesčių kels naujos veiklos vykdymas, pvz., jei nurodoma veikla yra „drabužių pardavimas“, tai įmonė gali parduoti tik šias prekes, o jei nurodoma veikla yra pardavimas, įmonė galės nekeisdama įstatų užsiimti įvairių prekių pardavimais. Taip pat, įstatuose verta įrašyti, kad bendrovė gali verstis kita, įstatuose nenumatyta, veikla.

Pelno mokestį įmonė skaičiuoja bendrai nuo visų veiklų pasiekto pelno.

4. Antspaudo įsigijimas

UAB antspaudas yra užsakomas po UAB įregistravimo JAR, taigi atidarant steigiamosios įmonės sąskaitą banke įstatiniam kapitalui kaupti antspaudas ne tik nėra reikalaujamas, bet nėra galimybės jį turėti.

Nors kažkokių specialių terminų dėl antspaudo pasigaminimo LR teisės aktai nenumato, tačiau šį veiksmą rekomenduotina atlikti kuo greičiau, kadangi antspaudo gali prireikti registruojantis kai kuriose institucijose ar apskritai norint atlikti įmonės vardu kokius nors veiksmus. Dėl antspaudo gamybos yra patartina kreiptis į tuo užsiimančias įmones.

Antspaudą galima pagaminti po įmonės įregistravimo, kadangi užsakant įmonės antspaudą privaloma užsakymo vykdytojui pateikti:
- Įmonės pažymėjimą, kurį išduoda JAR.
- Įmonės vadovo asmens tapatybės dokumentą (arba įgaliojimą, jei dokumentus pateikia įgaliotas asmuo).

5. Veiksmai po UAB steigimo

Pagal ABĮ UAB privalo būti vienasmenis valdymo organas, t. y. direktorius, todėl iš karto po įmonės įregistravimo JAR turi būti pasirašyta darbo sutartis su UAB’o vadovu. Net jei vadovu yra akcininkas, su juo akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo pasirašo darbo sutartį. Jei UAB akcininkas yra vienas, jis priima sprendimą skirti įmonės direktorių.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. nurodo, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko:
1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris);
2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė.

Tačiau egzistuoja daugybė įmonių, kurių direktoriumi ir buhalteriu yra vienas asmuo, pvz., audito įmonės. Mokesčių inspekcijai rūpi laiku pateiktos deklaracijos. Todėl norint sutaupyti įmonės veiklos pradžioje, yra galimybė pasamdyti tik direktorių ir jo darbo sutartyje įrašyti, kad jis atlieka buhalterio pareigas.

Pirmi mokesčiai, kuriuos naujai įsteigta įmonė moka – įmokos ir mokesčiai nuo pasamdyto direktoriaus atlyginimo. Kiti mokesčiai priklauso nuo įmonės veiklos. Svarbu žinoti, kad remiantis LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 2 d., SODRA įmokas privaloma įmokėti kas mėnesį, nepriklausomai, ar darbo užmokestis buvo išmokėtas ar ne.

Įmokos į garantinį fondą mokamos kartą per mėnesį. Mažos įmokos gali būti mokamos taip: iki 150 litų per metus – kartą per metus; nuo 151 iki 300 litų – 2 kartus per metus. Tuo tarpu, gyventojų pajamų mokestį (GPM) įmonė privalo deklaruoti ir sumokėti į biudžetą tik tada, kai realiai yra išmokamas atlyginimas. Taigi, jei įmonė neišmoka direktoriui atlyginimo, GPM nemoka. Jei įmonės akcininkai pageidauja dirbti savo įmonėje pasitikėjimo pagrindais, jie gali neišmokėti sau atlyginimų (privalės mokėti tik SODRAi).

Taip pat tam, kad įmokos ir mokesčiai nuo darbo užmokesčio būtų kuo mažesnės, įmonės vadovo darbo sutartyje numatomas kuo mažesnis darbo laikas, pvz., 1 val. per savaitę bei minimalus atlyginimas (800 Lt). Tada atlyginimas perskaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui, o įmokos bus labai mažos.

Dažnai UAB savininkams kyla klausimas, kaip galima disponuoti įmonės pinigais. Paprastai praktikoje pinigai naudojami atsiskaitymams su prekių pardavėjais ir paslaugų teikėjais, kreditoriais; mokesčių, atlyginimų išmokėjimui; avansiniams mokėjimams; taip pat paimami atskaitingų asmenų atsiskaitytinai. Atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis tvarka ir terminai būna aprašyti apskaitos politikoje arba patvirtinti vadovo įsakymu.