Dažnai pradėti verslą žmonės nesiryžta, bijodami patirti nesėkmę arba prarasti įdėtas lėšas. Apie tai, kokių rizikų padeda išvengti draudimo įrankis, bei apie padėtį verslo draudimo rinkoje pasiteiravau draudimo bendrovės specialistų.

Komentuoja „Lietuvos draudimo“ Verslo klientų departamento direktorius Darius Nedzinskas.

Kokios yra rizikos versle ir kokių rizikų gali padėti išvengti draudimas?

Jei lygintume gyventojų draudimą su verslo draudimu, pagrindinis skirtumas būtų draudimo objektai. Privačių klientų draudime viskas sukasi apie turtą, automobilius ir šeimą, o verslo draudime – siejasi su įmonės turtu, darbuotojais, pelno-nuostolio ataskaita ir klientais.

Kadangi šeimų poreikiai yra panašūs, joms skirtos draudimo paslaugos dažniausiai yra standartinės. O pagrindinė verslo draudimo ypatybė yra tai, kad verslo šakų yra daug ir jos iš esmės yra skirtingos – ar tai būtų gamyba, ar paslaugos, ar žemės ūkio veikla. Tai lemia, kad draudimo paslaugos yra pritaikomos pagal verslo specifiką.

Pagrindines verslo rizikas galima suskirstyti į tris grupes:
- Įmonės turtas (pastatai, atsargos, įranga, automobiliai, fiksuoti kaštai ir grynasis pelnas);
- Įmonės žmonės (darbuotojai);
- Įmonės atsakomybė (privalomasis vairuotojų draudimas, bendroji civilinė atsakomybė, darbdavio civilinė atsakomybė);

Bendroji civilinė atsakomybė (BCA) yra viena iš rizikų, su kuriomis susiduria tiek bendrovės, tiek privatūs asmenys. Šis draudimas apsaugo nuo nemalonių staigmenų, kurių galima sulaukti iš klientų, kaimynų, dėl gaminamos produkcijos „išdaigų“ ar darbuotojų veiklos trečiųjų asmenų patalpose. Deja, bendrosios civilinės atsakomybės svarbos dažnai neįvertina bendrovės. Žmonės vis geriau žino savo teises ir aktyviau siekia patirtos žalos atlyginimo, todėl jei prieš penketą metų tokie ieškiniai siekė dešimtis tūkstančių litų, tai per pastaruosius metus išaugo penkiagubai. O atsižvelgiant į padariusios žalą įmonės veiklos sritį, nuostolių atlyginimas gali siekti milijonines sumas. Tokie nuostoliai gali sutrikdyti ne tik įmonės finansinius srautus, bet ir pačią veiklą.

Pavyzdžiui, gaisras, išplitęs į kaimynų patalpas, užpiltos kaimynų produkcijos atsargos, iškraunant prekes sužalotas užsakovo darbuotojas, susižeidęs klientas – bendrovei gali kainuoti išties brangiai. O kiek kainuotų atstatyti kliento turtą po gaisro, kurį sukėlė bendrovės parduotas fakso aparatas ar šaldytuvas? Tokių nelaimių negalima prognozuoti, bet reikia būti joms pasiruošus. Tam ir skirtas bendrosios civilinės atsakomybės draudimas.

Darbdavio civilinės atsakomybės draudimas (DCA) bendrovę apsaugos nuo galimų finansinių nuostolių dėl incidentų, kurie kilo draudėjo darbuotojams. Šiuo atveju yra kompensuojama neturtinė žala, būtinos gydymo išlaidos ir žmogaus negautos pajamos, kurios viršija „Sodros“ išmokas. Tokio draudimo pritaikymo pavyzdžiu gali būti istorija, kai darbuotojas (vienintelis savo šeimos maitintojas), veždamas prekes į kitą miestą, pateko į avariją ir buvo smarkiai sužalotas. Šeimai iš darbdavio pareikalavus visų gydymo išlaidų padengimo, išlaikymo ir neturtinės žalos padengimo, išmokas padengė draudimas.

Taip pat svarbu, kad neturtinės žalos dydžiai nėra numatyti įstatymuose, juos nustato teismai, tad galutinę sumą, kurią darbdaviui gali tekti sumokėti, bendrovė sužinotų tik po teismo išvadų ir ji gali siekti nuo kelių šimtų iki kelių milijonų litų.

Ar draudimas gali būti naudingas individualiai veiklai, individualioms įmonėms, ar daugiau gigantams-UAB‘ams?

Šalyse, kuriose draudimas jau yra įsitvirtinęs kaip būtina verslo veikimo sąlyga, bendrovės, neišskiriant jų dydžio, kurdamos verslo planą, apskaičiuoja visas įmanomas rizikas, tad draudžiasi ne tik transporto draudimu, bet ir turto, bendrosios civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, verslo nutrūkimo ir kitomis draudimo rūšimis.

Lietuvoje mes matome tendenciją, kad bendrovės, kurios turi partnerius užsienyje, perima jų įpročius, todėl įvairiapusišku verslo draudimu dažniausiai pasirūpina stambios įmonės. Tuo tarpu smulkios įmonės visas lėšas skiria įmonės veiklai, dažnai nenumatydamos pinigų tam, kas, kaip manoma, gali niekada ir neįvykti. Prie tokios pozicijos prisideda ir tai, kad labiausiai matomi ir pastebimi yra transporto draudiminiai įvykiai, o kiti – vandentiekio avarija, gaisras, vagystė, žalos, susijusios su įmonės darbuotojų vykdoma veikla ar gaminama produkcija, – paprastai yra neviešinami, nebent jų pasekmės būna tikrai didelės.

Koks būtent draudimas reikalingas konkrečiai bendrovei, nulems ne tiek jos dydis, bet veikla ir, ypač, rizikos. Lengviau suprantama, kaip svarbu yra apsaugoti savo turtą nuo įvairių galimų veiksnių – ugnies, audros, vagysčių ir pan. Tačiau nepriklausomai nuo bendrovės specifikos, didžiausia kiekvienos įmonės vertybė yra ne tik jų turtas, bet ir verslas. Vis dėlto, ne kiekvienas bendrovės savininkas susimąsto, kad tos pačios rizikos gali būti pražūtingos ne tik jo turtui, bet ir viso verslo nutrūkimui. Juk, kai smogia gaisras, audra ar kita skaudi nelaimė turtui, bendrovės veikla gali laikinai sustoti. Verslas nebesukurs pajamų, bet ir toliau patirs pastoviuosius kaštus (atlyginimai, nuoma ir pan.). Standartinis turto draudimas neatlygina negautų pajamų dėl įvykusios turto žalos, todėl bendrovėms aktualus yra ir verslo nutrūkimo draudimas, kuris šiuos nuostolius atlygins.

Verslo nutrūkimo draudimui būdingos tokios rizikos: 

• apyvarta sumažėja arba visai nukrinta (nes prekės negali būti gaminamos, paslaugos negali būti teikiamos); 
• patiriami kaštai darbuotojams (atlyginimai, išeitinės kompensacijos);
• patiriami kiti pastovūs kaštai veiklos palaikymui (elektra, vanduo, telefonas, paskolos, draudimas);
• patiriami papildomi kaštai, kurių nepatirdavo vykdant veiklą (persikraustymas, veiklos perkėlimas, klientų informavimas ir pan.);
• patiriamas grynojo pelno sumažėjimas (ar visiškas netekimas).

Kiek kainuoja draudimas ir kaip sumažinti draudimo įmoką?

Skirtingų draudimo rūšių įmokos ir išmokos priklausys nuo kiekvienos bendrovės situacijos ir poreikių, tad kainą lems konkrečios situacijos įvertinimas. Tai lemia, kad draudimo apsauga yra prieinama visų tipų bendrovėms. Pavyzdžiui, jei nuo veiklos nutrūkimo rizikų draudžiasi maža parduotuvė, įmokos ir išmokos priklausys tik nuo jos darbuotojų skaičiaus, pajamų ir pan., o didelės parduotuvės draudimo kainą lems jos darbuotojų skaičius ir kiti veiklos rodikliai.
Pirmiausia, ką turėtų padaryti bendrovės vadovas – įvertinti visą turimą turtą. Galbūt dalis jo yra nenaudojama.

Taip pat svarbu yra peržiūrėti pasikeitusias turto vertes – juk dėl nekilnojamojo turto ir statybų kainų kritimo turto vertės krito, tad galima tikėtis draudimo įmokos mažėjimo.

Antra, į ką patartume atkreipti vadovams dėmesį, yra sutartyje numatyta besąlyginė išskaita (frančizė). Draudėjas gali prisiimti didesnę besąlyginės išskaitos dalį sau ir taip sumažinti draudimo įmokas. Esame pastebėję, kad mūsų klientai, kurie besąlyginės išskaitos mokėjimą perleidžia darbuotojams (darbuotojas atlygina įmonės automobiliui padarytą žalą, jeigu yra kaltas dėl avarijos), labai padidina darbuotojų atsakomybę dėl turto saugumo, todėl sumažėja incidentų.

Bendrovė taip pat gali atidžiai įvertinti visas draudimo rizikas, nuo kurių yra apsidraudusi, ir dalies jų atsisakyti ar pakeisti kitomis. Pavyzdžiui, jei turtas yra apdraustas nuo visų rizikų, galima atsisakyti tų, kurios bendrovei kelia mažiau pavojaus, ir palikti tik aktualiausias – gaisras, vanduo, stichinės nelaimės.

Ne paslaptis, kad bendrovės ekonominės krizės metu apkarpo ir darbuotojų skatinimui priemones, tarp jų – ir draudimą. Dalis bendrovių draudimą nuo nelaimingų atsitikimų palieka tiktai pagrindiniams darbuotojams. Taip pat galimas sprendimas būtų darbuotojų draudimą (nuo bet kurių nelaimingų atsitikimų, galiojantį atostogų ir nedarbo laikotarpių metu) pakeisti darbdavio civilinės atsakomybės draudimu (galioja darbo vietoje, pvz., kai darbdavys suteikė netinkamas darbo priemones ir pan.). Tokiu atveju darbuotojai gautų draudimo išmokas, jei darbe patirtų sužalojimų ar traumų.

Vis dėlto, mažinti investicijas draudimui būtina labai apgalvotai, juk didelės nelaimės atveju draudimas gali būti vienintelė galimybė bendrovei vėl atsistoti ant kojų. Pavyzdžiui, gaisro gamykloje atveju išlaidos gamybos pajėgumų atkūrimui būtų milžiniškos, o gauti paskolą banke gali būti sudėtinga.

Kokios tendencijos verslo draudimo rinkoje esant ekonominei krizei?

2009 m. pradžioje, kalbėdami apie ateitį, prognozavome, kad šalies bendrajam vidaus produktui (BVP) mažėjant 10-15 proc., ne gyvybės draudimo rinka 2009 m. mažės apie 20-30 procentų. Metams pasibaigus šios prognozės pasitvirtino – BVP sumažėjus 15 proc., draudimo rinka traukėsi 21 procentu.

Draudimo rinkos traukimąsi daugiausiai nulėmė verslo draudimo sektoriaus smukimas. Per 2009 metus, verslo draudimo sektorius susitraukė 32,8 proc.

Tai lėmė kelios priežastys:

• mažėjantys naujų automobilių įsigijimai ir mažėjančios įmokos paveikė kasko draudimo apimtis, kurios sumažėjo 47,1 proc.; 
• tokie patys veiksniai darė įtaką ir transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVPCAD) apimčių mažėjimui – jos krito 31,7 proc.;
• dėl sumažėjusios paramos žemės ūkiui, turto draudimo sektorius sumažėjo 45,3 proc.

Gyventojų ne gyvybės draudimo sektorius nukentėjo mažiau. Jis per praėjusius metus susitraukė 15,5 proc.